Viskas apie Nojų...

Dvi stotys

2012-02-12T11:15:00.003+02:00

Įkvėpti Donaldo Bisseto pasakos apie dvi geležinkelio stotis Sent Pankrasą ir Kings Krosą pasigaminom geležinkelį ant popieriaus.

Kai netenki

2012-02-04T20:11:00.006+02:00

Koks neįkainojamas turtas yra vaikas ir kokia nenusakomai svarbi tampa gyvybė, kai susiduri su netektimi. Tik tada sustoji ir suvoki, kad gyvenimas be galo trapus ir iliuzija apie amžinybę byra kaip smėlis pro pirštus. Nieko nematai aplinkui, įstengi tik apkabinti ir stipriai prispausti prie širdies tai, ką turi brangiausio, neištardamas nei vieno žodžio...

Eglutės rekordas

2012-01-31T18:06:00.002+02:00

Mūsų šių metų Eglutė skarota sumušė rekordą ir kas gali pasakyt, kad tikros eglutės nepatvarios ir neilgai puošia namus. Mūsiškė atkeliavo gruodžio 19d. ir išbuvo iki sausio 31d. Deja, šiandien jos jau neberadom, neteko atsisveikinti, nes močiutė suskubo nupuošti, pradėjo byrėti spygliai. Tiesiog džiaugėmės šiemet savo žaliaskare.

Namuose, po darželio

2012-01-28T12:34:00.003+02:00

Piešiniai, kuriuose pamačiau objektus - mikrobangė ir Pagrandukas.

Vienas iš naujesnių užsiėmimų namuose - karpyti juostelėmis kartoną, popierių, laikraščius ir iš jų dėlioti objektus - čia Nojus sudėjo traktorių. Galima būtų prikarpyti geometrinių figūrų irgi būtų įdomu.

Žaislų sąraše ir buitiniai prietaisai arba kitaip - rask 3 žaidžiamiausius.

Lesyklėlė

2012-01-28T12:32:00.003+02:00

Deja, be paukščiukų. Lašinių pakabinom ir batono pribėrėm. Laukiam.

Kasam giliau

2012-01-26T19:16:00.002+02:00

Skaitom su Nojumi knygelę ir atsiverčiam puslapį su besmegeniais, laikančiais vienodus kastuvus. Aš vaiko klausiu:
- Ką galim kasti su kastuvu?
- Sniegą...
- Ką dar?
- Žemę
- Ką dar?
- Morką
- Ką dar?
- Traktorius su kastuvu irgi.
- Taip, yra traktorinis kastuvas (čia iš knygelių informacija). Dar yra kitos transporto priemonės.
- Mama, dar yra kranas ir skreperis. Aš nueisiu į parduotuvę ir nusipirksiu kraną ir skreperį ir skrepuosiu ir kranuosiu...

Keliavimas iš darželio

2012-01-24T17:39:00.007+02:00

Pradėjus Žirniui lankyti to paties vardo grupę reikėtų daugiau apie jo gyvenimą darželyje papasakoti, tačiau kai visą dieną praleidžiu kitame tai saviškio dienos mažai težinau. Turi jie savo ritmą ir veiklas. Patinka man kai atėjus pasiimti visi subėga ir pradeda šaukti -... TAVO MAMA. O dar geriau, kai Nojus kažkur pasislėpęs ir nematau jo, tai vaikai užima - pradeda pasakoti ką jie veikia ir vardinti vardus. Kartais tenka laukti ir ilgiau, nes reikia žaislus sutvarkyti. O Žirnis vis klausia - "mama, tu palauksi?". Man toks juokas ima lyg aš imčiau ir išeičiau ranka numojusi :)
Bet jau einant lauk man liepia neiti, palaukti darželyje, o pats nori išeiti. Išėjęs žinoma stovi prie darželio durų. Aš jį raginu bėgti, o jis lyg į vidų nori, lyg ne. Vieną dieną pamatęs, kad ir auklėtoja užgesina šviesą ir išeina vos nepravirko.
Kas dar - būvimas lauke prieš grįžtant į namus. Tikiu, kad jam labai reikalingas išsibėgioti po dienos praleistos patalpose (lauke jie neilgai tebūna). Praeitą savaitę rūpėjo rogės ir kalniukas. Kelias dienas ateinu be rogių, tai vis nori pasiimti svetimas. Išeinant iš darželio teritorijos būtinai nori uždaryti vartus. Žmonės įeina, išeina, o Nojus kaip durininkas sąžiningai uždaro vartus ir laukia kito kliento. Pasidomi automobilių lempomis ir markėmis, aš jų spalvomis. Ir taip mūsų kelios minutės ėjimo prasitęsia iki pusvalandžio ir valandos.

Skaitom taip

2012-01-18T18:40:00.004+02:00

- Mama, ziūrėk, lapės suplyšusios akys (lapė užsimerkusi).
_""-""_""_""_""
- Mama, ką mes su sunkvezimiu darom? - Tvarkom keleivius. (varto knygelę ir aptaria mašinas)
- Mama, o ką mes su roveriu darom? - vezam Nojų.
_""_""_""_""_""
- Autobuso keleiviai. O ką cia meskiukas daro? - Vaziuoja meskiukas. O ką ten gaisrinė daro?
Išgirdo tėtį pareinant:
- O tėte, GELBĖKIT!

Monologas iš aukštai

2012-01-09T20:11:00.003+02:00

Sėdi ant karstyklių viršaus:
- Mama, žiūrėk, kai aš nugriūsiu tai sulaužysiu mamos kompą ir tu negalėsi man įjungt filmukų apie Karsaną. Kai aš iškrisiu tada šuo pradės lot ir mama verks, mane išgelbės ir ten yra šešėlis. Mam, nukelk mane va ten gerai? Aš sėdziu, kai nukris lova drabuziai izbirės ir mes sėdėsim patamsėj. Mama tik atsargiai, mama, gal as nenugriūsiu ir neverksiu...

Metinis reziume apie Viską

2011-12-30T11:12:00.006+02:00

Vakar pasimatavom - 1 metras. Aš kažkaip pastebėjau Žirnio striukas rankoves ir pamatavau. Prieš mėnesį buvo - 97cm. Nustebau.
Kirpom plaukus - 3 kartus (2 rimtai, 1 tik aplink ausis).
Sirgom - dažnai, ligoninėj gulėjom 1 kart.
Perskaitėm knygų: daug. Mėgiamos - Mikė Pūkuotukas, Apie transportą, Vėžlys Teodoras, Pasakos - Trys paršiukai, Raudonkepuraitė, Pelenė, Pagrandukas.
Peržiūrėjom filmukų: šiais metais tikrai nemažai. Patinka - Ratai, Beždžioniukai, Pingvinukas Lolo, Mikė Pūkuotukas, Senelis šaltis ir vasara, Dantų šepetukų karalienė.
Dainuoja lietuviškai ir prancūziškai. Šokti irgi patinka, dažniausiai su mama.
Patinka: žaisti su mašinomis - pagrindinė sakyčiau šių metų veikla, lyginti, gaminti valgyti (atseit), virti virduliu arbatą ir vaizduoti kaip ją pilsto į puodelius. Smėlio makaliūzės, laistymas, sodo darbai - kalti, pjauti ir t.t. mėgiami buvo vasarą. Skaityti knygas. Karstytis. Dar vis mokosi minti dviratį. Spalvinti, piešti, dėlioti - neypatingai. Tačiau kartais susidomi. Žaidžia gaudynių, slėpynių ypač po paklodėmis ir kitais patalais.
Nepatinka: rengtis, pūsti nosį, gerti vaistus, tvarkyti žaislus, nepatinka kai bara arba reikalauja.
Gerokai patobulėjo jo kalbos raida. Surezga ne tik sakinį, bet ir trim keturiais sakiniais papasakoja įvykį. Pradėjo kartoti mandagumo frazes ir sakinius konstruoti mėgdžiodamas mūsų kalbą. Naudoja įvardžius jo, jos, jam, jai, mano, tavo. Pradeda pokalbį - "mama, ką tu čia dabar darai?". Paguosti - "mama, tu geras". Pasakyti komplimentą - "mama, koks gražus tu arba mama, koks gražus tavo nosis". Kai nori ką nors gauti - "paduok jam šitą arbatinį, gerai?!". Kai nori žaisti kartu - "mama, tu eik slėptis, gerai?". Pradėjo kalbėti telefonu su seneliais. "Mociute, o kur senelis? Seneli - atvezk man gaisrine, policija, gerai?". "Alio, alio, kaip girdis?"
Metų įgūdis - tualeto reikalai. "Mama, išeik, ir uždaryk duris" (čia kai sėdi tualete).
Šiais metais Žirnis pradėjo lankyti vaikų kolektyvą. Pamini vaikus esančius grupėje ir auklėtojas. Ir tikiu, kad jam ten patinka, nes pasiėmus iš darželio pradeda dainuoti ir eina namo šokinėdamas.
Čia tikriausiai tik dalis ką prisiminiau iš praėjusių metų. Lai ji lieka įraše. Ateinančiais metais kaupsis nauja patirtis.

Neišdildoma nuostaba

2011-12-26T23:32:00.003+02:00

Nežinau kaip jūs, bet aš tik dabar pamatau ir gal šiek tiek prisimenu - vaikišką nuostabą, pirmąjį įspūdį ir naivų naivumėlį. Puikiausiai atsispindi - Kalėdų Senelio dovanos po eglute. Ir nuolatinis klausimas - mama, o kas čia dabar? praėjus kiek laiko vėl - mama, matei, o kas čia dabar? Iš kur čia atsirado, ką? ir t.t. Tiesiog nenustoju stebėjusis ir džiaugusis, tikriausiai tik dabar ji tokia akivaizdi - vaiko nuostaba.

Žiema, išlysk!

2011-12-21T10:27:00.004+02:00

Keista žiema, jau greitai įsibėgės, tačiau jos visai nesijaučia, jokios žiemiškos nuotaikos. Pašalo vos vos, o kada roges išsivarysime? Laukiame sniego, o jo kaip nėra taip nėra. Pirmąjį besmegenį statė gruodžio 11d. ir jis per pusdienį išnyko iš horizonto. Stop kadras - ne koks sniegelis.

Pirmasis Kalėdų Senelis darželyje

2011-12-21T09:01:00.004+02:00

Patinka man įrašinėt - pirmasis, nes jau po kitų metų toks nebebus. Kaip ir pirmosios Kalėdos :). Taigi vakar buvo šventė. Vaikai pasipuošę, tėvų daug. Nojus įėjo į grupę ir nustėro - auklėtojų nėra, kažkur įlindusios persirengti. Žodžiu tėveliai tik čiakši fotoaparatais. Laukėm laukėm ir sulaukėm to raudonu paltuku. Vaikui kažko emocijos nesiliejo, tiesiog ėjo su visais ir pakankamai drąsiai jautėsi. O Senelis pasitaikė su armonika ir dainom ir FOKUSAIS ir patrepsėjimais. Toks sakyčiau - liaudies muzikantas.
Tai vat. O po dovanėlių, vaišių stalas mažiesiems. Nojus krimto saldainius kaip žirnius, aš jam: - Nojuk, šitas paskutinis, gerai?, jis paima su kitu popierėliu: - Mama, dar šito nevalgiau, gerai? (suprask, kad ten visai ne saldainis ir skaičiuok kaip pirmąjį :)).
P.S.trūko man veiksmo iš vaikų ir auklėtojų - nors ir kokio mažo. Kažkaip tikėjausi, kad bus sukūrę. Nes vaikai kažkaip ištirpo tarp tėvelių, t.y. pasislėpė už jų. Smagu, kad Žirnis drąsiai atlaikė šitą misiją, tačiau įspūdžiais nesidalino - nei tėčiui pasakojo, nei džiaugėsi. Lyg taip ir turėjo būti - eilinė diena darželyje.

Nusipirksiu

2011-12-16T19:08:00.003+02:00

Varto Nojus lankstinuką žinoma su skalbyklėmis, dulkių siurbliais, virduliais ir t.t.
Ir atsiverčia klozetus:
- Mama, žinai, ką?
- Nea...
- Aš nusivilksiu, apsivilksiu, nueisiu į parduotuvę ir nusipirksiu kozetą, ir parsinešiu namo, ir atsisėsiu, ir kakosiu...

Darbelis - žvakidė

2011-12-11T18:40:00.002+02:00

Gana sunkiai mums einasi dabar kažką pasigaminti. Dažniausiai pritrūksta energijos užbaigti, nes entuziazmo spalvinti sočiai. Tad šis darbelis užsitęsęs. Žirnis spalvino kankorėžius ir jiems išdžiuvus po kokios savaitės klijavom juos ant nenaudojamo CD disko. Viduryje įstatyta žvakutė. O klijuoti geriausiai su "greitais" klijais. Graži dovanėlė gavosi, tokių reikia daugiau.

Braškė išvažiuoja

2011-12-10T12:17:00.002+02:00

Dūkstam su Nojumi ir kutenamės, aš jam sakau:
- Braškė tu mano.
Jis man:
- Tu, mama, pyragas.
Aš jam:
- Nuo kur tave pradėti valgyti, nosies, ausytės?
Nojus:
- Nuo užpakalio.

Taiso su tėčiu kėdę - kala plaktuku, suka replėmis, lygina lygintuvu ir t.t. Jau 11 val. vakaro.
Aš jam sakau:
- Nojuk, gal jau einam miegoti...
Nojus man:
- Gerai.
Atsisėda ant mašinytės ir tėčiui mojuoja:
- Viso gero, tėte, aš važiuoju miegoti, - ir išvažiuoja į kitą kambarį. Mes susižvalgom abu gerokai nustebę.

Nelemtos užuolaidos

2011-12-08T21:22:00.003+02:00

Kažkada pasakojau apie Nojaus dėmesio atitraukimo ir pasismaginimo būdus. Vienas iš jų užuolaida. Ji jau buvo nuplėšta, persiūta ir pakabinta ant kitokių segtukų. Tačiau praėjus kažkiek laiko vėl vaikas į ją įsisuko. Susisuka ir išsivynioja kaip dovana, o po to iš visų jėgų ją tampo. Nutraukė ir plastmasinius segtukus - barėm, barėm, aiškinom, kad jos ne tam skirtos ir t.t. ir pan. Šiandien vėl pasikartojo istorija. Aš subjurau ir pakėliau balsą, Nojus sukluso ir spokso į mane. Aš jam vėl sakau, kad užuolaida nutrūks ir jos neužkabinsi. Ar jis sutaisys ir ką mes buvom kalbėję. Ir klausiu Nojaus:
- Kiek kartų aš tau sakiau, Nojuk, netempti užuolaidos?
- Septynis, - rimtai atsako jis.

Eilėraštukas

2011-12-06T18:20:00.003+02:00

Žiema
Žu žu žu
Per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą.
Kiškis piškis strykt iš miego
Žvilgt pro langą
Pilna sniego.
(autoriaus nžn.)

Naujosios šeimininkės receptai

2011-12-04T16:47:00.006+02:00

Patinka vaikams gaminti: plakti, pjaustyti, malti, maišyti, pilti. Tad sumetėm tokį štai šokoladinį pyragą, kuris mano manymu gaunasi bet kokiu atveju (žinoma jei nepridegini). Viską gamino Žirnis. Net kiaušinius "mušė" - daužė kaip virtą kiaušinį - smaigaliu į stalą :). Padėjau supilti ir iškepti :)

Reikės:
200 g sviesto,
200 g juodo šokolado,
5 kiaušinių,
3 šaukštų miltų,
pusė stiklinės cukraus (šio mes bėrėm iš akies).

Eiga: Sviestą su šokoladu ištirpinti. Kiaušinius su cukrumi išsukti kol cukrus aptirps ir viską sumaišyti. Tada sudėti miltus ir dar pamaišyti. Kepimo formą ištepti svietu ir pabarstyti cukrumi. Supilti masę ir kepti 30-40min. 180C orkaitėje.

Va ir viskas

Spektaklis buvo

2011-12-03T16:52:00.003+02:00

Žr. Spektaklio nebuvo įrašą. Taigi iš tiesų jis pasirodė kažkoks nelemtas, nes nusprendus į jį nuvažiuoti šiandien - pasirodo mašinos ratas prakiuro. Teko lėkti su taksi - aš jau pradėjau galvoti, ką čia likimas mums pakiš, bet gi pakišo spektaklį :) "LAI LAI LAI" - va iš kur ta laimė. Man patiko, močiutei irgi, o Nojui - lempos (prožektoriai). Net Dievą pamatėm ir teko ugnį, vandenį pleventi, akmenis pakilnoti. Grįžtant stotelėje maitinom žvirblius bandele, kol sulaukėm savo autobuso. O išlipus vaikas norėjo dar važiuoti troleibusu :) tik iki ten deja jis nerieda, nėra laidų.

Rengiamės ir pasikalbam

2011-11-28T20:55:00.007+02:00

Kada labiausiai patinka Žirniui nusirenginėti? Dažniausiai ima ir nusimauna visas kojines ir kelnes ir šaukia - "mama aš noriu miegoti!". Atsigula į lovą, atsigeria pieno porą puodelių ir pradeda bėgioti. Toks scenarijus gana dažnai ir ilgai trunka ir nežiūrint koks paros metas - rytas, diena ar vakaras.

Vieną vakarą aš jam:
- Nojuk atnešk mamai ką nors skanaus, meduolį?! (prašau gailiu balsu)
- Mama, tu sergi?
- Ne, nesergu...
- Mama, tu alkanas?
- Taip, aš labai noriu valgyti. Ir jau tikiuosi, kad nubėgs atneš.
Nojus nubėga kažkur į kambarį ir atsitempia mašiną..., tuo ir baigėsi mūsų suokalbis.

Rengiamės

2011-11-27T19:47:00.005+02:00

Popierinės lėlės variantas, tik šį kart visas vaikas. Jo kopija nudažyta voleliu. Drabužiai buvo daromi šiaip, tik vėliau atėjo mintis jais aprengti lėlę. Jų gaminimas - antspaudukai daryti kempinėle ir flomasteriu puoštas šalikas. Batas apklijuotas plėšytu popieriumi. Trūksta pirštinės ir bato. O kiti drabužiai tikiuosi bus pagaminti laikui bėgant. Pamažu mokomės apsivilkti :)

Advento kalendoriaus gaminimas

2011-11-27T19:06:00.008+02:00

Idėja tiesiog kilo atsiradus kino teatro spragėsių pakeliams.
Kaip darėme:
Nudažėme voleliu dvi dėžutes, vėliau pasilikome prie baltosios, o mėlyną paliksim kitam namui. Stogui panaudojom kitą spalvą.
Toliau apvedžiojau 25 langelius pieštuku (pasiėmiau loto detalę ir ją apvedžiojau).
Paskui Nojus suantspaudavo antspaudėliais visą namelį - panaudojom turėtas formeles.
Tada užrašiau skaičius ir peiliuku išpjoviau langelius.
Padėjom ant palangės, įstatėm žvakutę ir laukiam gruodžio 1 dienos, bei sniego :). Nojus visus langelius iškart atidarinėjo, nes buvo smalsu pažiūrėti į žvakę.

Rengiamės ar ne?

2011-11-20T17:03:00.006+02:00

Atėjus rudeniui ir atsiradus keliems sluoksniams drabužių parūpo pasidalinti mintimis ir rūpesčiais apie mūsų rengimosi ypatumus. Dar tiesa po kelių savaičių sirgimo grįžus į darželį auklėtoja priminė, kad mūsų Žirnis vėl nemoka rengtis. Tiesa prieš tai jau buvo pradedantis viską daryti pats. Tikiu, kad namuose daug ką darėme už jį, tačiau darželyje rengtis iš ties yra daugiau motyvacijos nei namuose tarp trijų suaugusių. Dar žinau, kad šis užsiėmimas Žirniui tikrai ne prie širdies. Tiesiog reikia pamažu išmokti ir įgusti.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos jis geriausiai daro: nusitraukia pėdkelnes, kojines ir nusiima megztuką, dar batus nusiauna ir užsimauna kelnes po tualeto. Tačiau kitais atvejais apsirengti jam visai nesinori, o jei einam į lauką tai reikia gaudyti ir įkalbinėti. Gerasis momentas būna tada, kai jau leidžia būti rengiamas, o jam palieku užbaigti - pėdkelnes užsimauti arba kelnes, ranką įkišti į rankovę laikant kitus marškinėlius kumštelyje, kepurę užsimauti. Grįžęs iš lauko atsisėda ant kėdutės ir bando visus tuos drabužius nuplėšti, bet žinoma kantrybės neužtenka ir vietoj to, kad naudotų rankas pradeda spardyti batus kol jie nukrenta. Tai visas tas mokymosi procesas taip ir vyksta - atsek batą, laikyk abiem rankytėm, trauk ir t.t. Tad aš stengiuosi nepersistengti su priverstiniu renginėjimusi ir spaudimu, tad tiesiog minimaliais žingsniais primenu kaip nusirengti, arba kaip reikia užsidėti. Kol kas domėjimosi nesimato jokio. Įžengia į namus ir bėgte prie žaislų, arba nuogas galėtų prabėgioti visą dieną, niekaip neįkalbėsi užsimauti kelnių. Geriausias jo posakis - "mama tu pats". Patiko striukių rengimosi triukas Austėjos bloge. Tik būna dienų, kad kartais taip norisi greičiau jį aprengti. O kartais užsispyrusiai įkyriai mokyti apsirengti. Tačiau kol kas tas procesas toks besivystantis. Tikiuosi, kad pasispyrėsim į priekį po šios žiemos.

Laukia svečių

2011-11-20T14:59:00.003+02:00

Nojus nubėgo į kambarį, iš kurio pro langą matyti automobilių stovėjimo aikštelė ir kalbasi:
- Atvazioji? Jau atvaziok, ei kur tu, Algi, ei ar jau ateini pas mane (kviečia senelį, kuris gyvena Utenoj).
- Ei, Mantai, tu jau atvaziuoji pas mus. Kur tu, MAANTAII..., as cia.

Kalbelės

2011-11-17T19:36:00.004+02:00

Ateinu pasiimti iš darželio:
- Mama, tu atėjai (nustebęs) pas mane?
- Žinoma atėjau...
- O kur tėtė?

Glosto mane ir sako:
- Mama, koks tu geras!

Pasiima asmens dokumentą ir žiūri į nuotrauką:
- Mama, čia parašyta M. ....nauskas - pasako tėtės vardą ir pavardę.

Bandau šukuoti plaukus:
- Mama jis nesusivėlę, jis nesusivėlę!!!

Sėdi tualete ant puodo ir prašo:
- Mama uždaryk duris, išeik.
Tada tranko klozeto dangtį ir rėkia:
- Mama, mama!
- Jau pakakojai?
- Ne, mama, uždaryk duris, Nojus nori mesti popierių į klozetą.

- Mama, užsidaryk akis ir nieko nematyk, gerai?

Pirštukų žaidimai

2011-11-14T18:57:00.002+02:00

Kaip pelytė surado pirštinę paimta iš ČIA
Maža pilka pelytė („bėgioti“ pirštais stalu)
Surado pirštinytę (vartyti ranką suglaustais pirštais).
Minkštą ir šiltą (priglausti prie žandų),
Plačią ir ilgą (parodyti plačią ir ilgą).
Pelytė mamytė (uždėti delną ant kitos rankos ir „bėgti“ pirštais)
Nuneš pirštinytę
Į savo urvelį,
Kur laukia vaikeliai (judinti rankos pirštus).
Užmigs tuoj peliukai (padėti ranką ant kitos rankos)
Šiltoj pirštinytėj
Ir glostys visus juos (didžiuoju pirštu braukti per kitus pirštus, glostyti)
Pelytė mamytė.

Spektaklio nebuvo

2011-11-13T19:20:00.003+02:00

Šiandien gi turėjome žūrėti "Lai Lai Lai" mitologijos pradžiamokslį vaikams. Bet...istorija nuo pradžių: susiruošiau atsispausdinti bilietus, kuriuos nupirkau prieš kelias dienas ir mūsų spausdintuvas jų man nedavė, pasirodo baigėsi dažai. Žinoma bilietus galima atsiimti bilietų pardavimo kasose. Na taip ir nusprendėm daryti. Susiruošėm kaip visad ne pirmieji, nes Nojui reikia atsigerti, reikia dar nusimauti kelnes, kurias ką tik užmoviau, dar žmogelis sumąstė pasiimti arbatinį su savim, tai teko įkalbinėti imti mašinytę vietoj virdulio ir taip toliau ir pan. bebėgiodami iškurnėjom. Iki spektaklio liko 45 minutės. Laiko marios mūsų įpročiai daug prastesnius rezultatus rodydavo. Nuvažiavom pasiimti bilietų ir kasoje manęs paprašė bilieto kodo, kurio iš visų užsirašytųjų neturėjau. Po galais, suku galvą ką toliau daryti, ar grįžti namo to kodo, bet gi NE! - tam yra interneto kavinės, taip pat ir šiame prekybos centre. Bėgte iki interneto kavinės, paklausiau ar galėsiu kai ką atsispausdinti. Žinoma. Likus 15 min. iki spektaklio pradžios bilietai jau buvo mano rankose. Bėgte atgal į mašiną. Ir rūkstam toliau - pagaliau į spektaklį. Iš karto sau pažadėjau, jog visada spausdinsiu bilietus iš karto kai tik juos nusipirksiu. Trinkteli automobilio durelės - pagaliau atvykom. Įlekiam į salę, žmonių nėra - "Aha jau prasidėjo" - mano mintis. Mergina įleidinėjanti žiūrovus tarteli: - Apgailestauju, bet šiandien spektaklio nebus.
Na ir?!... pauzė...oro gurkšnis...hm...
Galimybė eiti vėliau į suaugusiųjų spektaklį arba atsiimti pinigus arba į tą patį spektaklį eiti kitą dieną.
Na man po tiek lakstymo dėl bilietų nekilo noras atsiimti pinigus. Tad pasilikom trečiąjį variantą - spektaklis dar bus!
O jo nebuvimą kompensavo skanūs pieniški kokteiliai ir pyragėliai jaukioje Pilies gatvės kavinėje. Ech...taip jaukiai ir netikėtai.

Vakarinė obuolienė

2011-11-09T18:46:00.006+02:00

Vakar ekspromtu sugalvojom, nes Nojus užsinorėjo pjaustyti žiūrėdamas kaip aš pjaustau svarainius. Tai jam daviau obuolį, puodą ir pjaustėm abu. Bėrė cukrų, cinamoną, pylė vandens. Po to virėm obuolienę, maišyti jam buvo baisoka, nes daug garų. Padėjau pamaišyti. Vaikui teko išdalintą obuolienę į lėkštutes nešti vakarieniautojams. Tik deja iš visų lėkštučių obuolienę irgi išragavo.
Trijų lėkštučių košei reikės:
Poros didelių obuolių, pusės kriaušės, pusės svarainio, pusės stiklinės cukraus, trečdalio stiklinės vandens. Cinamono ant šaukštelio galo.

Chm...

2011-11-05T16:16:00.003+02:00

Nojus siūlo:
- Mama gal norėtum apelsino ar kavos ar medaus?

Dūksta su tėčiu - galinėjasi ant lovos:
- Tėte dar paskutinį kartą ir aš būsiu laimingas.
- Tėte viens du trys dar paskutinį kartą ir aš būsiu sotus.

- Mama gausi per nagus ir tada verksi, nes tada skaudės. (čia nevykusi pamoka iš tėvų pokalbių)

Grįžtu namo, o Nojus pribėga rodo naują mašinytę ir klausia:
- Mama, o kas cia dabar? O kas cia dabar?
- O, ačiū čia man nauja mašinytė?
- Ne, ne tau, cia jo mašinytė.

Vonioje:
- Nojau valykis dantis!
- Nenoriu.
- Suges dantukai ir eisim pas dantistą taisyt.
- Mama, man galva perskelta, reikia sutaisyt.

Skeltanosiai

2011-10-30T16:10:00.003+02:00

Šiemetiniai skeltanosiai gavosi skirtingi, vienas suskilusia nosimi, nes bumptelėjo nuo stalo besitariant su Nojumi dėl peilio. Kitas - mažasis pavyko. Patinka man juos skobti, Nojus kaip tikras skobėjas subadė peiliu šoną dideliam moliūgui. Ta proga ir aštrioji moliūgienė išvirta. Tiesiog puiki daržovė žibintams gaminti ir sveikatai stiprinti. Dabar jais apšviečiame koridorių, nes Nojus bijo praeiti, visad prašo palydėti į kitą kambarį.

Autoportretas

2011-10-30T11:58:00.002+02:00

Cirkas yra cirkas

2011-10-23T17:58:00.002+03:00

Taigi pirmą kartą apsilankėme Baltijos cirke kartu su Nojum ir kitais artimaisiais ir grįžome keturiom :). Tikrąja to žodžio prasme, nes išbuvęs įsitempęs ištisas pora (gal mažiau šiek tiek) valandų, jau grįžtant pyko niekaip nesusitarėme eiti susikibus už rankų tai gavosi šuniuko žingsniuku. Cirko artistų pasirodymas patiko labiausiai man, Nojus tik atsakė, kad lempos švietė. O visas kitas veiksmas tiesiog prikaustė dėmesį. Džiaugiuosi, kad suspėjom, nes jau šian paskutinis pasirodymas Vilniuje (toliau turbūt trupė keliaus) ir pamatėm dar nematytų įdomybių.

Kalbėjimo būdas

2011-10-22T17:38:00.002+03:00

Tiesiog įdomi sritis ta kalba tad apie ją ir brūkštelsiu. Žirnis pradeda reaguoti ne tik į žodžius, kurie jam keistai skamba, ar akcentuoti keiksmus, bet ima eksperimentuoti ir keisti kalbėjimo būdą. Pvz. tardamas L iškiša liežuvį, anksčiau to nedarydavo. Arba kalbėdamas telefonu pradeda kraipyti žodžius - kažkokį garsų derinį, kuris lietuviškai nereiškia nieko. O jis kartoja ir juokiasi. Dar labai mėgsta pasijuokti iš keisto, negirdėto žodžio. Kartoja jį keletą kartų ir juokdamasis žiūri į mane. Intonaciją tai užfiksuoja 100 proc. puikiai ir, jeigu tik norisi išgirsti kaip kalba mama ar tėtis tereikia paklausyti Žirnio pokalbių su žaislais ar su mumis tokia pat intonacija, kuri kartais atrodo oj oj kaip nemaloniai. Tad dabar pabandykit ledai pasakyti iškišus liežuvį :)

Maršrutai Lietuvoje

2011-10-17T18:41:00.006+03:00

Labai jau norisi pasidalinti galbūt ir žinomu maršrutu Vilnius - Šilėnai - Naujosios Rėvos piliakalnis.
Kodėl šį pasirinkome. Pirmiausia norėjome netoli Vilniaus, geroms 3 valandoms (kol nesutemo, nes sugalvojom apie pietus) pasivaikščioti per daug neliedami prakaito. Mane labiausiai traukia regyklos, nes nuo jų matyti gražios panoramos. Maršruto apraše, kuris nuorodoje ir pamačiau ją tad iškart ir nusprendžiau, kad ten.
Taigi išsiruošėm ir iškurnėjom.
Kaimelis tikrai įdomus savo pastatais, gatve grįsta, bažnyčia medine. Pirmiausiai leidomės ieškoti mitologinio šaltinio. Link jo takelis medinis ir iš tiesų nuo jo netoli regykla, tačiau mes nežinodami, kad ji taip netoli vėliau važiavome automobiliu.
Tada regykla su gražia panorama, ne tokia tolima kaip tikėjausi ir plačia kaip Kernavėj, tačiau matyt ir Stirnių piliakalnis nuo jos.
Toliau įspūdingas šaltinis "Akis", kuris jau virtęs vos ne pelke ir Naujosios Rėvos piliakalnis su daug laiptukų nusileidimu žemyn ir ilgu kopimu į kalną.
Kas man patiko labiausiai, kad Nojus kopė į piliakalnį ir leidosi nuo jo, skaičiavo laiptukus ir treniravosi lipti vienas (nesilaikydamas). Po to apšilo kaip reikiant ir nusileidus prie Neries pareiškė:
-Mama, dabar einam praustis (ketino maudytis).
O juokingiausia dalis - KONGLOMERATAS (ten jį galima pamatyti - susicementavusios uolienos natūraliu būdu, atrodo kaip pastato liekana). Nojus pasilenkė prie jo žiūrėjo įdėmiai ir sako:
- Mama, bet jos čia nėra kongomebatės, ji isėjo. Toks trumpas įspūdis. Vertas savaitgalio pusdienio, netgi ir visos dienos su iškyla gamtoje.

Kąsnelis

2011-10-14T20:28:00.002+03:00

Kočioju tešlos blynus (tortui), o Nojus vis taikosi nugriebti tešlos. Kelis gabalėlius jau suvalgė ir sako:
- Mama, aš noriu to gardaus kąsnelio, gerai?

Tobulesnė moliūgienė

2011-10-10T20:20:00.001+03:00

Pernai rašiau apie moliūgienę, kurią verdu. Šiemet kaip tik po ligoninės užsinorėjau šitos sriubytės ir Žirnis sušveitė visą dubenėlį. Išsiilgę naminio maisto. Tad šiam receptui:
Pusė moliūgėlio (vidutinio)- sunkiai nupasakojama,
Morka,
Svogūnas,
3-4 skiltelės česnako,
1 paprika, druska, pipirai, imbieras.
Moliūgą supjaustyt ir virti puode su nedaug vandens. Papriką pakepinti ant sviesto, aliejaus kol suminkštės, dėti tarkuotą morką, kai ji suminkštėja svogūną ir po to visą tą masę į puodą kur jau paviręs moliūgas. Įdėti pakepintus česnakus, berti prieskonius ir praaušus viską pertrinti. Skonį pagerino paprika tad šis receptas man patinka labiau nei pernykštis.

Liga ir ligoninė

2011-10-10T19:59:00.002+03:00

Rašant šį įrašą jau norisi ironizuoti kalbant apie visas užklupusias ligas ir ligonines. Nuo jos mes neišsisukom, o pradžia buvo paprasta. Sloga, po to nebėr slogos, kosulys, tada pora dienų namuose, tada darželis ir jau po poros savaičių tokių lyg ir rudeniui įprastų reiškinių pakilo temperatūra. Greitoji, daktaras į namus. Nieko neįprasto lyg ir nepastebėjo, gal virusas. Vaistukai nuo kosulio, arbatytės, plauti nosį, mažinti temperatūrą, jei per aukšta. Aš kažkaip šaltai laikiausi ir mintį sukau apie virusą "kažkokį". Kaip kitaip gali elgtis būdamas tėvas ar mama. BET temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių, dar viena greitoji, jie jau siūlė važiuoti į ligoninę. Tačiau mes pratempėm iki ryto ir kraujo tyrimas pasirodo rodė labai didelį leukocitų kiekį. Tad į ligoninę. Čia gi antibiotikų dozė ir lašinės. Diagnozė - ūminė bakterinė infekcija. Kaip gydytojai sako priežasties nepavyksta rasti dažnai. O dar be to apžiūrėjo okulistas, LOR, plaučių nuotrauka, šlapimo tyrimas - nėra priežasties. Taip ir grįžom gerti antibiotikų į namus. Tik mes ne vieni tokie ten buvom, o iš karto rodos viskas bus aišku ir viskas bus įrodyta, kokia ta BACILA įsiėdė. Dar laukia kraujo tyrimas, tik žinoma jau vėliau. Vaikas pasidarė judrus, viskas ok ir jau palatos siautuliukus išleido namo. Kažkaip keistos tos dabartinės ligos kaip sau norit, nes aš vaikystėj prasisukdavau su arbata ir medumi, na tik angina antibiotikų reikalaudavo. O dabar į viską reikia rimčiau pažiūrėt nors ir kaip nerimtai viskas prasidėtų.

Rudeniniai paukčiai

2011-09-28T21:27:00.005+03:00

Šiuos paukščius galima daryti iš šakaliukų ir iš plastilino. Sparnai ir uodegos iš sausų žolių, sodo augalų, smilgų. Puikiai plasnoja.

Laiko vagiliai

2011-09-25T22:37:00.004+03:00

Tiesiog vaikai, kuriems skiriu daug dėmesio ir grįžusi namo įsivaizduoju, jog visas tas laikas buvo skirtas ir Žirniui. Kad jis jau pats nusiaus ir apsiaus batus, kad pats pavalgys ir paprašys į tualetą (su šiuo jau pažanga matosi) - beje, iš vieno berniuko išmokau kaip reikia berniukams šlapintis :), kad pats žinos ką ir kada žaisti be manęs. Bet gi juokinga ar ne, kai jis pradeda zirzti- "pas mamą, pas mamą noriu", nors aš esu tam pačiam kambaryje ir tik tada susivokiu, jog jis buvo visai kitur. Ir galbūt jam taip pat būtų įdomu piešti pirštais, kaip ir tiems vaikams. Tačiau jėgos išsękusios... BET... dėkuj toms dviems dienoms, kurios atitolina laiko vagilius.

Pirštukų žaidimai

2011-09-22T18:23:00.004+03:00

Radau du eilėraštukus ir sudėjau į vieną, šitas dabar mėgiamiausias Nojaus.
Mano namas
Pastačiau aš gražų namą, - ištiestais delnais "dedam" vieną virš kitos "plytas"
Nei per aukštą, nei per žemą, - rankas iškeliam aukštyn ir nuleidžiam žemyn
Nei per siaurą, nei per platų - delnai suglausti, delnai "išpūsti" (rodom apvalų obuolį)
Čia gyvensiu šimtą metų. - pliaukštelim delnais ir ištiesiam rankas
Kaminas iš tolo šviečia - vienos rankos didysis pirštas ištiestas, o kiti sulenkti
Durys eit į vidų kviečia, - delnai suglausti ir nykščiai judinami kartu.
O namelio koks gražumas, - delnais parėmę galvą kraipome į šalis
Kambarėlių koks didumas. - rankomis prieš save rodome didelį "kamuolį"
Telpa stalas, - viena ranka - kumštis, kita ištiestu delnu ant viršaus
Telpa kėdės. - viena ranka delnu (atlošas), kita - kumštis (sėdynė)
Ant vienos Rainiukas sėdi. - ant atversto delno dedame kumštį
Netelpa tik uodegytė, - ištiesiame iš kumštuko mažylį pirštuką ir judiname
Kur ją dėti, ką daryti? - gūžčiojame pečiais
Šmurkšt pasislėpė ir nebematyti. - ranka paslepiama už nugaros

Atmintis

2011-09-20T18:49:00.002+03:00

Grįžtu iš darbo namo ir kaip tik Žirnis grįžta iš darželio su tėčiu.
Aš jo klausiu:
- Kas tave šiandien nuvedė į darželį?
- Auklėtoja, - atsako pagalvojęs Žirnis.
- O kas pasiėmė?
- Močiutė.

Vieną rugsėjo dieną

2011-09-12T20:42:00.005+03:00

Netikėtas sekmadienis prie Baltijos...

Smulkūs užsiėmimai

2011-09-04T18:29:00.006+03:00

Segtukų magija: kabinti ant virvutės, ant dėžės krašto, ant spalvotų dangtelių pagal spalvas, dėti į dėžutę ir pan. - tikrai praktiškas žaislas.
Matrioška - šią gavom svečiuose pas tetą, sutelkiantis jėgas darbas išardyti ir sudėti visas lėlytes.
Šachmatai, šaškės, žaidimo kauliukai, domino - patinka vaikui juos sudėlioti ant lentos, į dėžutes, pagal spalvas atskirai, veža sunkvežimyje, dėlioja eilute.
Tikrai yra ką veikti, kai rodos ir nėra ką veikti. O šachmatų tik pėstininkus sudėjo ant lentos.

Mašinos

2011-09-04T17:33:00.005+03:00

Plastilininis motociklas

Vieno rato mašina

Bilda, trata
Tekina
Vieno rato -
Mašina!

Vairas jos -
Viela rasta,
Stabdo
Koja atkišta...

Ūžia "Zilas"!
Aš važiuoju
Tuo autobusu
Greituoju!

Bur-bur-burrr!
Zur-zur-zurrr!
Nudundėsime
Visur! iš čia
Eilėraštukas į temą ir link dabartinių Nojaus pomėgių. Mašinos: traktoriai, savivartės, motociklai, cemento maišyklės, lenktyninės mašinos, vilkikai, dviračiai - visa tai ką vaikas pastebi ir kam skiria dėmesį. Kiekvieną dieną grįžus Nojui iš darželio aš jo paklausiu, ką veikei darželyje ir visad gaunu tą patį atsakymą - "zaidziau su masina, su tjaktojum, su gajazu". Dabar viena mėgiamiausių knygučių Scarry Richard "Mašinos ir visa, kas važiuoja", o joje dar daugiau transporto priemonių, tokių kaip agurkvežis, zvimbuldozeris ir pan. :) Mašinos dabartinis raktelis į vaiko širdį :)

Alkoholis, tėvai ir vaikas

2011-09-04T17:01:00.002+03:00

Žodžiu mūsų Nojus jau skiria vienos rūšies (neminėsiu kokios) alaus etiketę. Ir tai todėl, kad jis yra matęs kaip mes geriame alų žiūrėdami filmą namuose. Galbūt kartą per pora savaičių išgeriame alaus namuose. Taip tai nėra geras pavyzdys, bet kas paaiškins, kaip tai turėtų būti pateikta vaikams. Mano manymu buvusiu - geriau lai jis mato, bet neragauja ir nelaižo ir juolab, kad pas mus jokių šventinių balių nevyksta su degtine. Tačiau klausimas vis kirba, ar gerti pasislėpus, vaikui miegant, nematant, ar vis tik paaiškinti, kad tai yra alus, bet jo negalima. Žodžiu sudėtinga tema. Tačiau, kaip tyčia prieš keletą dienų teko būti seminare, kurį vedė žinomas (bent man) psichologas ir jis aiškino taip - geriau lai tie buteliai stovi ant stalo per didelius balius, bet esmė, kad vaikas nematytų kaip jūs geriate. Nes jie mokosi stebėdami, o ne klausydami, tad jei mato kaip jūs kilnojate alaus bokalą (nors ir kaip jums atrodytų nekaltą), lygiai tą patį daro ir vaikai. Jie darželyje irgi kilnoja plastmasines taureles ar puodelius vaizduodami šeimą. Tad darykit ką norit (pasak psichologo), bet vaikas neturi matyti kaip jūs geriat alkoholį. Nors ir kaip nekaltai ir aiškiai jūs pasakosite, vaikas matys tai, ką jūs darote, o ne klausysis. Tad pozicija lyg ir aiški. Dar šiek tiek šiame reportaže.

Antroji savaitė darželyje

2011-09-01T18:11:00.004+03:00

Šioji todėl, kad prisimintume laikui bėgant kokiu tempu praėjo vaiko adaptacija. Taigi pirmadienį aš jį nuvedžiau, o pasiėmė močiutė po pietų valgio. Antradienį irgi aš vedžiau, Nojus susigraudino besėdėdamas ant suoliuko ir besiaudamas batus. Močiutė paėmė iš karto po pietų miego (taigi pirma diena su miegu) ir auklėtoja klausė, kodėl taip anksti. Trečiadienį ir su miegu ir su vakariene. Ir nuo dabar visada taip. Penktadienį, jau išėjau į darbą nežinodama kas nuves ir kas pasiims :), nes pati turėjau anksti išeiti.. Taigi tėtis nuvedė, o močiutė pasiėmė. Kol kas tik palydintys asmenys keisis, žiūrėsim kaip kas susiderins su darbais. O Nojui lyg ir viskas bus taip kaip yra. Tik man keista buvo, jog vaikų vos 9. Tikėjaus, kad bus bent 15. Nes lyg ir sudėtinga papulti į darželį, tai man toks vaizdas, jog tik įėjus į grupę žirniukai pasipils kaip iš kibiro, bet nepasipylė kol kas. Tiesa rugsėjo pirmąją buvo naujų moklo metų šventė. Močiutė spėjo sudalyvauti, tai šie mažieji STOVĖJO :), su paverksnojimais. Nojus kaip ir laikosi puikiai, beje, su tėčiu lengviausiai atsisveikina rytais. O man visai patinka pasiimti. Tikiuosi sėkminga adaptacija greit keisis į įdomią veiklą ir naujus potyrius su draugais. Sėkmingo visiems mums vaikščiojimo į darželį!

Pirmoji savaitė darželyje

2011-08-26T09:55:00.003+03:00

Pirmąją dieną lyg ir aprašiau - puikiausia. Antrąją dieną lygiai taip pat su užsidegimu lėkėm žiūrėti traktorių ir jau palikau žirnį iki 12,30. Pasiėmiau prieš pat pietų miegą. Beje, jis ir eina į Žirniukų grupę. Trečiadienį jau sunkiau kėlėsi ir įbėgęs į grupę pamatė, jog išeinu. Pasipylė gaili rauda. Pasiimant irgi pratrūko verkti. Auklėtoja minėjo, kad pora kartų pasigraudino, bet greit nurimo. Ketvirtadienį jau man sakė, jog "nenoju eiti į dajžejį". Atėjom į grupę ir pasirodo nauja auklėtoja - tai žirnis iš kart susimėtė, ir įsikibo į mane, tačiau lengvokai auklėtojos pakalbintas ėjo į grupę ir man išeinant vėl pratrūko verkti. Pasiėmiau linksmą linksmutėlį ir šokinėjantį ant abiejų kojyčių. Šiandien gi jau nenorėjo nei eiti - tempė mane atgal, o paleisti manęs juolabiau. Pradėjo verkti iš karto įėjęs į grupę. Atidaviau auklėtojai į glėbį (beje, auklėtoja vėl pirmųjų dienų). Nelabai suprantu kaip jos ten keičiasi, žinau tik kad yra dvi ir dar padėjėja.
Taigi pirmoji savaitė maždaug gera. Likom iki pietų miego laiko, nes namuose žirnis tik 16 val. teužmiega. Ateinančią savaitę paliksim su pietų miegu, nes atostogos baigėsi :). Žirniui irgi.

Pirmoji diena darželyje

2011-08-22T13:43:00.004+03:00

Atėjom apie 9val. ryte, mažylės dvi ir dvi auklytės pusryčiavo. Nojus nenusiavęs bėgte prie traktorių ir kitų mašinyčių. Pasisveikinom su auklėtojom, persiavėm batus, gavom spintelę su vyšnia ir atsisveikinau. Žirnis į mane nereagavo, o tiesiog toliau žaidė su viena iš mašinėlių. Išėjau, grįžau po poros valandų - sėdi vyras su visa kita chebryte ant puodo ir pasak auklėtojos abu kartus puikiai pasėdėjo (namuose jis sisioja atsistojęs). Žodžiu kaip pirmas kartas darželyje be mamos, geriau nebūna. Ryt žingsniuosim vėl...

Ryt į darželį

2011-08-21T22:16:00.004+03:00

Pirmoji diena darželyje jau ryt, tada matysim kaip ji praeis mūsų Žirniui. O apie pasiruošimą darželiui ir vaiko paruošimą didžiajai dienai Čia ir čia.
Tiesiog keletas neapsisprendimų ir neramių minčių:
- kaip atsisveikinti nesusigraudinus,
- kaip jį palikti ir ar palikti pirmąją dieną? jau suprantu, kad ne,
- kaip patikėti, kad jam ten bus gerai.
Tikriausiai, greičiausiai ir be abejo stiprybės reikia tėvams. Dabar jau puikiai suprantu kai kuriuos tėvus, su kuriais susiduriu ir kurie nenori paleisti savo vaiko lyg darželis būtų pragaro mašina :), kuri jį įtrauks negrįžtamai. Ir nuolat klausiančiomis akimis - "ar jis manęs pasigedo"...deja tas etapas praeina ir baigiasi laimingai.
Tad žinau, kad viskas bus gerai. Tiesiog šiek tiek neramu dėl naujos pradžios, kuri iš ties ypatingai svarbi.

Keliaujam su vaiku

2011-08-16T10:18:00.004+03:00

Kelionės Lietuvoje, automobiliu ir su nakvyne palapinėje. Visai vasarai tokių vidutiniškai būna 2-4. Kelionė prie jūros, ir pora vasarinių festivalių bei Joninės.
Kadangi mes esam minimalistai, tai vežamės:
Palapinę, pora miegmaišių, vilnonę antklodę. Ir šiais metais kaip "supižonėję" keliautojai nusipirkom čiužinį vietoj kilimėlių - kol kas pasiteisina.
Drabužių ir apavo tiek, kad užtektų tam dienų skaičiuj, nors kiek pastebėjau lieka pusė nepanaudotų. Tačiau būtinai turim botus, lietpalčius, kad oras nekeltų rūpesčių. Pernai deja sukėlė ir tik dėl prastos aprangos, nes liūtis buvo labai stipri.
Kiti rakandai, kurių prireikia - termosas, žibintuvėlis, peiliukas, fotoaparatas su pakrautom baterijom.
Ko pritrūkom labiausiai - primuso ir dviratininko liemenės ar atšvaito ryškaus Nojui. Jam buvo daug noro bėgti tolyn nuo mūsų ir visad išlikdavo įtampa, kad pasimes. Tik dėl baltų plaukų ir ryškių marškinėlių pavykdavo pastebėt.
Visa kita pagal jūsų galimybes ir poreikius nešti iki palapinės ar grūsti į mašiną.
Dar būtina vaistinėlė (ta automobilinė tuštoka, tad tenka įsidėti vaistų tokių kurių gali prireikti - antiseptikų, skausmui malšinti, žaizdoms, apsaugos nuo saulės, uodų).
YPATINGAI VAIKUI :) - knygutę automobilyje, žaislą - kamuolį, mašinytę ar ką kitą; gertuvėlę; kepurę daugiau lyg ir nieko.
Nusiteikite trumpesnei dienai nei norėtumėte, nes mūsų ji sutrumpėja dėl noro pailsėti ir pamiegoti, aš dažniausiai guluosi kaip ir vaikas. Jei dar lieka jėgų tai puiku, tik tada reikia vaiką transportuoti kartu su savimi, palapinėje vieno nepaliekam, nebent tai būtų maža erdvė, kad galėtum jį surasti atsikėlusį.

Apie ką kalba

2011-08-16T10:03:00.002+03:00

Žaidžia su mašinomis:
- Nu davai važiok tjaktojini į Manto namą.
- Jampučiai mėjini dega.
Dainuoja prancūziškas daineles visur ir kas jas girdi nelabai supranta apie ką tas vaikas kalba, nes skamba maždaug taip:
- Saudi matin (samdi maten tariasi)
- O feu jės pompjė (o feu lės pompjiė tariasi) - ši jo mėgiamiausia "Au feu les pompiers" ir tik todėl, kad yra gaisrinė mašina :)
Maudomės jūroje Nojus:
- Mama nepajeisk Nojaus, mama jaikyk Nojų!
Važiuojant mašina:
- Tėte, vaziuok atsajgiai, nes ten didejės masinos.

Pastebėjau, kad pasistūmėjo su R raidės tarimu. Anksčiau buvo J, o dabar dr, kd, tj. Tokia jau prie tikresnio garso R.

Vežimėlis į dviratį ir dar kai kas

2011-08-04T08:49:00.003+03:00

Taip išėjo, kad mano pagalvojimai apie dviratukus ir paspirtukus gan greitai pasistūmėjo į priekį. Nes vieną dieną lūžo vežimėlio ratukas nepataisomai. Tad močiutė paprašė, kad sutaisytume. Bet mes tokie, kurie neturim nei ratukų, nei noro betaisyti jau kelis kart taisytą vežimą tiesiog jį išmetėm. Tikrai jau nebenaudojamas, nes buvo skirtingais ratais, įlinkęs nuo per didelio svorio vežiojimo ir jau atitarnavęs iki paplyšimo. Vat taip manau, reikėtų su kiekvienu vežimu :), kad jis nebūtų veltui pirktas - naudoti iki paskutinio jo atokvėpio. Ir vat po keletos dienų radom dviratuką TIGRIUKĄ skelbimuose. Jį ir nusipirkom iškart. Tėtis parvežė dviratuką, pamatytų kas nors kaip vaikas džiaugėsi. Iš laimės spygavo, šokinėjo ir daugiau įvairių judesių išradinėjo, žodžiu buvo patenkintas. Ir pats neklaustas ištarė - PATINKA ir palingavo galva. Na ir šaunu, kad patiko. Tik dabar teks išmokti minti pedalus. Bandymas lauke buvo toks, kad Nojus žiūrėjo į dangų, sėdėjo ant dviratuko, o aš stumdžiau. Dar pabandė vairuoti pats - į kairę, į dešinę. Tačiau tiesiai beveik nepavykdavo. Žodžiu parsitraukėm dviratį namo dviese, nes važiuoti ilgainiui pabodo.
O kai kas dar, tai atsisveikinom su buteliuko čiulptuku. Nes karts nuo karto jo prireikdavo, ypač pienui gerti. Esmė ta, kad jis visai nuplyšo, tad beliko tik išmesti. Čia buvo antras metimas, nes po pirmojo dar radom vieną naują čiulptuką. Šį kart daugiau nebeturim.

Veikiam - darbeliai

2011-07-29T14:47:00.004+03:00

Pavyko padaryti 4 darbelius, nė vienos nuotraukos, tačiau lengvai įsivaizduojami ir iš aprašymų galima laisvai pasidaryti.
Pirmasis - smėlio butelis. Pripylėm smėlio į mažą plastmasinį buteliuką ir į jį primetėm: kreidelių gabaliukų, centų, varžtelių, pelytę - segtuką, valo ritinėlį, degtuką. Kratom ir žiūrim kas pasimato. Sunkoka užduotis, tačiau išlindus pusei daikto jau gali pasakyti kas tai. Degtukas - zvakė :)
Antrasis - žibintas iš stiklainiuko. Prireikė spalvotų vienkartinių servetėlių, skiesto vandeniu lipalo, vielutės rankenai ir žvakės. Eiga. Servetėlių spalvotąjį sluoksnį atskirti, suplėšyti smulkiais gabalėliais ir dėlioti, klijuoti (kaip išeina) ant lipalu patepto stiklainio. Ant išdžiūvusio stiklainio užvynioti vielutės rankenėlę ir įdėjus žvakutę vaikštinėti po tamsias vietas. Nojui labiausiai patiko sandėliuke stebėti žibintėlį, na dar tualete.
Trečiasis - drugeliai iš vienkartinių nosinių. Prireiks: baltų vienkartinių nosinių, drabužių segtuko, akvarelės, teptuko, vandens. Įdomi piešimo technika akvarele. Pamirkom teptuką į vandenį, į dažus ir dedam tašką ant nosinės. Galima piešti, bet mes tik taškavom visokiom spalvom, nes piešiant nosinės labai greit plyšo. Toliau išdžiovinam jas ir susegam segtuku per vidurį (aš prieš tai sulanksčiau armonika, kad gražiau sparnai atrodytų). Ant segtuko nupiešiam drugelio veidelį. Nojui būtinai reikėjo antakių.
Ketvirtas - popierinis vėjo malūnėlis. Reikia smeigtuko su spalvota galvute, pagaliuko (kinietiškos lazdelės) ir 10/10 popieriaus lapo. Popierių įkirpti keturiuose kampuose, sulenkti į vidurį po sparnelį ir pritvirtinti smeigtuku prie pagaliuko. Dar neatradom tobulo smeigtuko, kad malūnėlis suktųsi laisvai. Šitą darbelį darėm iš Nojaus piešinio.

Rytiniai pokalbiai

2011-07-22T19:48:00.002+03:00

Sėdim ryte prie pusryčių stalo, ką tik iškrapštyti iš lovų ir šnekučiuojamės apie viską ir nieką. Nojus atbėga ir "noji myjėti mamą". Kažkaip kalbam apie darželį pro langą, apie lietų, mašinas šlapias ir bambą. Apie gražų vaiką ant kelių.
Aš klausiu Nojaus - iš kur tu atsiradai?
Jis man - is mamos pijvo (šitą jis išmoko :))
Aš - O iš kur tėtis atsirado?
Jis man - is tejmoso, is masinos, is jankos...

Diena kitaip

2011-07-19T20:10:00.003+03:00

Taip susiklostė visi reikalai, kad teko šįryt keliauti mūsų vyručiui į darželį. Tiesioginė trancliacija :), pabandėm, bet tik tiek kiek įmanoma išbandyti darželį vasarą ir visą dieną su mama. Tiesa tikėjausi blogiausios dienos, o vis tik išėjo geriausia. Nojus įsižaidė iškart. Įsijautė ir puikiai dalyvavo visoje darželinukų dienos eigoje. Patiko jam - "mazi tojetukai", geriamasis vanduo iš vandens pompų, virtuvėje mikrobangų krosnelė, bėgiojimas su vaikais.
Pietų miego laiką Nojus pražaidė, tad teko nemiegoti iki pat galo. Jėgos seko, tačiau energijos užteko. Vaikams taip pat patiko naujasis svečias - "o jis visada taip viską mėtys, o auklėtoja rinks?", arba - "ar gali pakviest tą mažą vaikutį? (pats vaikas 3m.)", "ji nenori duoti tam berniukui savo žaislų, nes jis nori juos atimti", Nojus norėtų paimti žaislą iš mergaitės, tačiau kai jis prašo - "Nojus noji to ventijatojaus", ji neduoda, tada jis - "Nojus noji atimti ventijatoju is mejgaijtės". Atkaklūs bandymai, tačiau pavyko, tik mergaitei pamiršus, kad žaislai ant stalo.
Karstynių mėgėjas bumptelėjo žemėn, kai mama pasitraukė atokiau su kitu vaiku ir dar pora brūžių ant asfalto.
Namo grįžinėjom jau visai pavargę, vienas be miego, kita po įtemptos darbo dienos su pliusu. Buvo įdomu pabandyti ir tiesą sakant nenusivyliau, manau greitai įsivažiuos į darželio vėžias. O jo jau nebeilgai laukti, tik mėnuo.

Skinderiškio parke

2011-07-07T09:19:00.007+03:00

Vienos išeiginės iškyla į Skinderiškio dendrologinį parką CIA
Mums labai pasisekė, kad nelijo nors debesys pranašavo ką kita ir žinoma, kad to parko gyventojai - prižiūrėtojai artimi giminaičiai. Lyg ir daug turėtume žinoti apie ten esančius egzotiškesnius augalus, tačiau ten dažnai besilankantys svečiai turbūt nepalieka sveikatos mūsų vedliui :), na bet tikiuosi dar spėsim sužinoti kokių nors pikantiškų detalių apie auginamus ten medžius. Juolab, kad puiku būtų tame parke lankytis bent kelis kartus per metus, sezonų įvairovei. Lauksim rudens.
O šiaip puikiausiai patys pasivaikščiojom po parką ir stebėjomės kai kurių augalų gigantiškumu.
Šiek tiek parko augmenijos, bet labai jau skūpai ir iš mūsų fotoaparato pavyko nufotografuoti tik iš kelių bandymų vieną kadrą.

Keisti ar ne transporto priemonę

2011-07-05T15:44:00.004+03:00

Įpusėjus vasarai susimąsčiau, ar reikia keisti transporto priemonę? - vežimėlį, kurio lyg ir seniai nereikia, bet pervežti vaiką kilometro atstumu patogu, į dviratuką ar paspirtuką (šis su klaustuku). Na gal ne visai pervežimams, bet naujiems įgūdžiams.
Tik prasidėjo svarstymai ar verta, ar ne per anksti, o be to į kokį - triratuką, dviratuką? Kaime pamačiau, kaip jis naudoja paspirtuką ir dviratį - jis juos tiesiog stumdo, stumia įsirėžęs iki negalėjimo - kol pabosta arba nesigauna taip kaip norėtųsi, pasukti į vieną ar kitą pusę. Nors kantriai į kalną stūmė ir taip bent dvi dienas :). Tačiau tolimesnis naudojimas - tik tokia forma - MAMA STUMK! arba MAMA NEJIESK, NEJAIKYK!
Pažiūrėjus į vaikus kiekvienam skirtingai greitai reikia dviračio, vieniems 3, kitiems 5 metų. Mano pirmasis triratukas buvo gal kokių 3-4 metų, su NA PALAUK filmuko herojų atvaizdu ant vairo :), tikriausiai tik todėl ir pradėjau važinėti. Vat dar ie emocija svarbi, o pamenu, kad buvo toks vyšninis, su balta sėdyne. Tik įdomu, kaip pataikyti ir su kokia ilga važinėjimo perspektyva ir emocine spalva išrinkti Nojui.
Iš galimų tokių:
- paspirtukas su trimis ratukais,
- paspirtukas - dviratukas,
- triratukas,
- dviratukas su papildomais ratukais + su rankena stumti dviratį.
O gal derėtų palaukti trečiųjų metų ir ateinančios vasaros. Net nežinau kaip pasielgt, tai tapo savotiška dilema :)...

Vasaros poezija

2011-07-03T14:07:00.004+03:00

- Mama ką, mama ką? Mama ką kama ką makaką!
Taip šaukia mamą vaikas.

O apie karvę kita istorija...
- Ką ėda karvė?
- Joję...
- Ką duoda karvė?
- Pieną is papo...
- Ne iš papo, iš tešmens.
- Kajvė doda pėną is tesmens, jaka pėną is tesmens ne is papo...

Dar.
- Mama, mama!? Fujos, fujai ten ateina... (fūra - vilkikas)

O tikras eilėraštis toks, pamiršau autorių...

Vore, vore ilgakoji, ko ant sienos tu rėplioji,
Ko į musę nežiūri? Dūzgia musė kambarį.
Gero tinklo neturiu tad į musę nežiūriu,
Išsiunčiau į turgų žmoną, kad nupirktų siūlų toną.
Laukiu grįžtant jau metus, gal palauksiu ir kitus.
O tada aš tinklą ausiu ir tą musę pasigausiu.

Atostogų planai

2011-06-23T20:32:00.005+03:00

Kaip ta girdėta patarlė sako - papasakok dievui apie savo planus ir jis iš jų būtinai pasijuoks. Tad ką gi pasakojam, kad pagaliau galėsim pabūti kaime:) juokiuosi. Planų kol kas jokių didelių, o ir planuoti atostogas reikia arba anksti arba iš vis jų neplanuoti, tad pas mus antrasis variantas. Tikiuosi, kad Nojus kaime galės išsikrauti, tiek kiek jam pritrūksta judesio mieste. Pasitarėm ir su močiute, kad atvažiuosim ir Nojus jau atsimena kokiame mieste gyvena seneliai. Iš kelio neišklysim :), jei nenuklysim. Visgi aš iš tiesų manau, kad geriausios vaikams atostogos kaime. Tiek veiklos, tiek vietos, tiek dėmesio, tiek darbų ir jie niekada nesibaigia :))). Trumpos, bet Nojui ir man jų reikia. ATOSTOGOS, tik nesitiki!!!

Kam reikalingas tėtė

2011-06-22T20:42:00.002+03:00

Stovi ir junginėja arbatinį ir šaukia:
- Tėte tėte eik geiciau, nes Nojus junginėja su jungikju ajbatini...
Vakare.
Aš sakau, kad prakirto man lūpą su galva sūnus, o jis man:
- Kai sugjįš tėtė sukjijuos su kjijais mamai jūpą...

Sapnai

2011-06-12T17:30:00.003+03:00

Sėdim su Nojum ir aptariam nakties įvykius:
- Kodėl Nojukas verkė naktį?
- Todėl, kad zaliapjovė...
- Sapnavai žoliapjovę?
- Sapnavai zaliapjovę ij musę auksaspajnę...

Trumpas išsiskyrimas

2011-06-05T20:08:00.002+03:00

Manęs bendradarbė kažkada klausė ar jau mūsų sūnus buvo pas senelius vienas. Kad iš ties ne. Tik praėjusią vasarą su močiute ir tėčiu (10 dienų). O daugiausiai parą ar dieną. Tai šiandien liko su močiute sode. Nusprendėm, kad ten geriau nei mieste. Tik kad į sodą atvažiavus Nojus vis prašė - vaziojam namo, mama... Žinoma po nakvynės ten, nurimo. Tačiau man jau liūdna palikti. O tuo labiau nelabai aišku kaip pasakyti, kad išvažiuojam ilgiau. Kažkaip atsisveikinom be ašarų ir su šiokiais tokiais dėmesio atitraukimais, kad nereikėtų iš mašinos krapštyti:) Puiki repeticija prieš darželio pradžią. Ne veltui mūsų gautame lankstuke yra sakinys - pirmiausia nusiteikite patys būsimiems pasikeitimams.... Supratau iš šiandieninio susijaudinimo išvažiuojant.

Pavojai namuose

2011-05-30T20:47:00.008+03:00

Vakar sūnus sugalvojo palyginti. Skalbimo mašina buvo įjungta, prireikė prailgintuvo. Taigi jis iš sandėliuko atsitempė lygintuvą (tam prireikė ir kėdės), močiutės megztinį šiltą pūkuotą ir žinoma lygino, be abejonės jau ir įkišo lygintuvo jungtuką į prailgintuvą. Akimirka sėkminga, jis dar neįkaito. DĖMESIO! Tik įtartinai nutilus prasideda pavojingi bandymai.

Metas į gamtą

2011-05-29T21:13:00.003+03:00

Laikas jau keltis į pamiškes, paežeres ir visur kur žalia. Braidymas ežere buvo praeitą savaitgalį, Joninių repeticija ir žvejyba šį. Kaip ir turi būti Joninėse (pernykštėse irgi) taip ir repeticijoje šlapia ir lyja. Bet gerai, kad surepetavom :) bus dar laiko pasiruošti gerą aprangą ir apsaugą nuo uodų, juk mieste visai kita RESPUBLIKA.

Dainuojam lopšines

2011-05-16T21:00:00.004+03:00

Juji juji maza as vaikeji gazu juji juji maziausia as vaikeji gjaziausia...

Sajkos vajnos iskjido ij vaikejis sypscia, sajkos vajnos ant šiakos ij vaikejis nuskjido...

Manęs sūnus dažnai prašo padainuoti lopšinę apie arbatinį, apie policiją, apie tualetą ir t.t.
Tai aš jam jas ir dainuoju.
O apie šarkas varnas tai dainavo sode visiems - man, močiutei, tėtei ir tetai. Pabaigęs dar suriko: VAJOOO! ir laukė aplodismentų.

Odė arbatiniui

2011-05-16T20:28:00.003+03:00

Arbatinių rojus

2011-05-16T20:22:00.001+03:00

Berniukas ar mergaitė

2011-05-12T22:22:00.000+03:00

Vaiko klausiu:
- Tu berniukas ar mergaitė?
- Bejniukas.
- Urtytė berniukas ar mergaitė?
- Bejniukas, - aš jam - ne, mergaitė, o Rugilė?
- Mejgaitė.
- Mama berniukas ar mergaitė?
- Mejgaitė.
Ateina tėtis. Aš Nojui, o kas čia:
- Tėtė.
- Jis berniukas ar mergaitė?
Ilgai galvoja galvoja ir ištaria:
- Tėtė..

Miego properšos

2011-05-12T22:10:00.000+03:00

Nežinau kaip kiti vaikai, bet mūsiškis kartais užsimiega. Pavadinti kitaip negaliu, nes tarkim nueina miegoti pietų miego kokią 16val. ir pramiega iki ryto. Tokia ramuma namuose, tik, kad neišeina susitikti su vaiku ištisą parą. Bent pora kartų per mėnesį užklumpa tokios miego properšos.

Mama piesk!

2011-05-08T18:21:00.003+03:00

- Mama, piesk ajbatinį!
- Mama, piesk dujkių siujbjį!
- Mama, piesk FEKEN BOK!

Kaimynystėj

2011-05-04T20:43:00.001+03:00

Eilėraštukai

2011-05-04T20:06:00.004+03:00

Įdedu tuos, kuriuos pakutinius mokėmės. Čia toks vakarinis arba požaidiminis ritualas - pažaisti su pirštukais ir pasakyti eilėraštukus. Geras būdas nurimti vakare ir lavinti atmintį (čia man). Patinka kai dar težinau pirmą žodį, o Nojus beveik visas kitas eilutes. Tai iš jo mokausi.

SKRENDA VARNA

Skrenda varna vargana,
Nes jinai labai sena.

Skrenda varna vargana,
Sako: man skraidyt gana.

Skrenda varna vargana,
O už lango – dargana.

J. Mačiukevičius

DUNDULIS DUNDA

Dun dun dun – dundulis dunda.
Dirvos bunda, pievos bunda.
Bunda rugio želmenėlis,
Bunda karklo katinėlis.
Bunda bitė avily
Ir plaštakė pabaly.

M.Vainailaitis

Kartu ir atskirai

2011-04-25T19:01:00.006+03:00

Pavasarinės emocijos

2011-04-25T18:28:00.002+03:00

Gera atitrūkti nuo miesto, gal net ir vėl grįžti :) pasisėmus pavasario saulės kaitros gamtoje. Tik labai greitai bėga laikas šurmuly ir būry. Visko tiek daug nuo džiaugsmo šūksnių iki nuovargio ir pykčio pliūpsnių - ramus saldus miegas, švarus oras, kvapnus dūmas, akį glostanti grįžta žalia spalva. Gandrai, skruzdės ir varlės - pavasario nešėjai sukrutę, ramu ramu ramuma...

Savas ar svetimas

2011-04-21T20:44:00.003+03:00

Šiandien po darbo ištaikiau (pagaliau) ir vakar išeiti su Nojumi pasivaikščioti. Paprastai grįžus iš darbo būdavo vėlu arba tamsu arba nebelikdavo jėgų. Šią savaitę pavyko. Tik vat man pradėjo kirbėti mintis, su kuriais vaikais lengviau būti lauke - ar su svetimais ar su savu?
Su anais į lauką einame ryte ir aš būnu žymiai darbingesnė ir veiklesnė, tad vis dar norisi šį tą nuveikti - pažaisti kamuoliu, piešti kreidelėmis, lakstyti ir t.t. O savam jau po darbo dienos norisi tik priminti, jog eitų tiesiai :) atbėgtų pakviestas. O taip deja nėra. Žinoma gerai, kad vaikas smalsus ir nori viską pats išbandyti, tik deja mama jau nebetveria kantrumu.
Tai ir galvoju, kad vargšelis savasis, nes negauna tiek daug dėmesio. Dar be to atrodo, kad svetimi vaikai nepaklusnūs, tačiau kai išeinu su savu tai tas rodos jau nebesukalbamas. Jausmas, kad jį vejiesi, o jis vis į kitą pusę pasuka. Lyg jį suvalgyt norėtum.
Dar svetimi dažniausiai būna teritorijoje, o su savu išeini į kiemą, gatvę, kur nėra ypač saugios zonos, nes kiekvieną kart vis sugalvoja pabėgėt tolėliau, pro automobilius ar gėlynus, o ranką ištraukia iš manosios.
Na taip ir matau, kai vaikų (svetimų) ateina pasiimti tėvai - tai atsiranda pageidavimų daug - nenori rengtis ir autis, priešingai nei su mumis. Tai turbūt ir savasis tokią taktiką perima. Dar nelankęs darželio. Jaučia kokį maksimalų atstumą gali nubėgti, kažkaip manau, kad jis tęstųsi daug ilgiau, nei aš išlaukiu.
O po kiek laiko tie svetimi pasidaro tokie savi, o tas savasis toks nepažįstamas vaikas, kad viskas rodos apsivertę aukštyn kojom. Būna!?

Vėl parodoje

2011-04-16T21:38:00.002+03:00

Turbūt pasidarysim etatiniai parodų lankytojai, kažin per Velykas nebus kokios nors :) gal dabar jau piešinių parodą ar muziejų reikėtų aplankyti. O šiandien statybose sukinėjomės, t.y. statybų parodoje. Gal ir nebūtų šio įrašo, bet man užstrigo Nojaus pomėgiai ir potraukiai - ratai - ar variklio (senoviškas dyzelinis eksponuojamas) ar traktoriaus, ar žoliapjovių, vejapjovių nė pro vienus nepraeina nepajudinęs. O vienas paviljonas apskritai buvo visos parodos veiksmo vieta. Nes Nojus ten įsisuko, rado vaikišką mašinytę stumiamą kojomis, traktorių su priekaba ir vejapjovę. Tai su ta vejapjove pirmyn atgal, aplink ratuku, pro visus žmones. Žodžiu reklamavo visus vaikiškus prietaisus. Iš ties puiki mintis, nes vieną mašinytę iš kart nupirko. O vejapjovės jau aš vos nenupirkau. Tik vos susilaikiau. Žinoma gerai, nes būtų daug triukšmo namuose ir nespėjau užkibti ant to kabliuko. O vaikas ir pažaidęs ir laimingas nors skirtis su ja buvo taip pat sudėtinga kaip ir anoj parodoj su mašinyte :)
Sėkmės visiems tėvams neužkimbant ant prekeivių kabliukų!

Kačių parodoje

2011-04-11T19:37:00.004+03:00

Sekmadienį norėjau 2 zuikius nušauti - nusipirkti (ieškojau konkretaus daikto) ir ta proga pamaniau, kačių parodą aplankys vyrai. Na ir lankė jie parodą. Greitai susisukau ir susitikom. Paklausiau, kaip katės, bet Nojus pilnas judesio su mašina nenupirkta rankoj. Tėtis kažkaip jį pergudravo, kad atidavė. Turi noro visur įlysti ir viską apžiūrėti - vitrinas ir žaislus, eskalatoriumi pirmyn atgal. Žodžiu tu tik eik iš paskos ir gaudyk akimis, kad jo nepamestum minioje. Viskas arti ir ranka pasiekiama - gali į mašiną atsisėsti, pro stiklą pažiūrėti į mini traukinuką ir balioną gauti iš malonios tetos, viskas prekybos centre. Laimingai greit išvykom nepervargę ir neužsibuvę. Vakare sėduosi žiūrėt nuotraukų, kokių kačių pamatė jie, maniau, nuotraukose visas apžiūrėsiu. Atsidūstu iš nusivylimo - tik tiek?! Viena katė ir dar iš viršaus viena nuotrauka, kai kates pristatinėjo teisėjams. Ot optimistė auklėtoja :)

Kalbelių smagumas

2011-04-09T16:52:00.002+03:00

Aukštis.
Stovi Nojus ant lovos krašto ir murma:
-Cia nebaisu visai, cia nebaisu...
Keisti norai.
-Noju dausti mamą su paktuku pej gajvą.
-Noju piesti tojeta, kozeta.
Tvarkytojas.
-Koks cia bajdakas, koks cia bajdakas!!!
Prašymai.
-Mama, mama nujupk jam jaudaini.
-Mama, Nojus noji ant mamos jipti.
-Mama, padėk kompą, nespaudinėk, padėk ant stajo.
Knisasi stalčiuje.
- O cia jau tėtės ausinės, oj oj oj tėtės ausinės...

Žaidžiam kirpyklą

2011-04-03T10:47:00.003+03:00

Kas kart kai pažiūrėdavau į Nojaus plaukus augintus nuo kūdikystės tai kildavo keletas asociacijų - Einšteinas arba Skrudžas Macdakas priklausomai nuo nuotaikos. Bet abu juokingi ir tinka. Plaukučiai tik ilgi pūkeliai, o galvūgaly - veltiniukas. Šukuotis nepatinka, o šukuosena irgi ne iš žaviausių. Jau kokį mėnesį, jei ne ilgiau visi namiškiai vis bando Nojų pakalbinti kirptis plaukus. Bet atsakymas vienintelis - NE. Bandžiau vieną kart mašinėlę įjungti, bet irgi tik tolyn skuodė. Ir visaip kalbinom ir aš vos atsilaikydavau nepaėmusi žirklių. Šiandien greit viską sugalvojau. Paruošiau sukamąją kėdę, pasiėmėm veidrodėlį, apsisiausti - vystyklą, visus kirpyklos atributus. Vaikas sėdėjo, o kai su žirklėmis čiuškėjau aplink ausis tik vieną kart tenorėjo atsistoti. Bet tėtis greit įspraudė veidrodėlį į rankas ir abu stebėjo pro veidrodį kaip mama kerpa. O koks patenkintas buvo nusikirpęs - dar pagyriau, kad gražiai atrodo. Lakstė ir prašė šukų. Kelios minutės ir pasikeitė įvaizdis, neliko nei Einšteino nei Macdako ir svarbiausia veltiniukų.

FOTO
ir FOTO

Eilėraštukai

2011-03-30T20:13:00.001+03:00

Paulius Širvys

Kačiukai

Prie upelio šaltinėlio
Prisiskyniau katinėlių.

O kad jie gyventų sočiai
Aš juos pamerkiau qsoty.

Paukščiai

2011-03-27T21:41:00.004+03:00

Šeštadienį po intensyvios darbo savaitės išėjome pasižmonėti. Nojui iš vakaro pasakojau, kad eisim žiūrėti spektaklio Stalo teatro "Gandro dovana", tačiau jis man sakė, kad nenori. Taigi niekam (beveik) nesiūlėm, nes maniau bus matyti ryte. Bet nuėjom pasižiūrėjom, dar ir kompanija atsirado šauni, pasigaminom gandrą iš popieriaus (tik neliko gaila jau). Spektaklyje Nojus matė saulę ir mėnulį - tai jau gerai, nes man irgi reikėjo dar galvą pasukti kas ir apie ką vyksta :) ir pakylėti grįžom namo. O šiandien paukštelius ir lėktuvus skaičiavom laukuose, močiutės sode. Grįžta jie ir patenkinti šurmulį kelia medžiuose. Sezonas jau atidarytas, ledai išspardyti ir kačiukai - žilvičiukai nuo medžių nusliuogę Nojui nosį pakuteno. Nosys ir skruostai nurausvinti, o drabužiai prisigėrę malonaus dūmų kvapo, pavasarėja.

Eilėraštukai

2011-03-22T20:59:00.002+02:00

Radau vieną pavasarinį eilėraštuką ČIA, o užkibau dėl to, kad Nojus labai greitai sugeba pakartoti visą eilėraštį. Jie eiliuojasi, sąskambiai vienodi. Tad kodėl mums neišmokus dar vieno linksmo eilėraštuko. Mama mokosi, o vaikas pakartoja ir abiems smagu. Reikia katiną parodyti ir žilvičiukus sumaniai apibūdinti, nes pro langą nesimato.

A. Matutis "Žilvičiukai"

Susiraukęs katinas
Prie kačiukų gretinas
O kačiukai jam - ku kū!
- Nenulipsim nuo šakų.
Pats suprask:
Mes žilvičiukai,
O ne paprasti kačiukai.
Tu esi ne mūsų tėtis.
Prašom iš toli gėrėtis!

Vištos iš delniukų

2011-03-20T11:12:00.004+02:00

Nojus seniai bebuvo paėmęs teptuką į rankas, tai vakar vakare piešė ilgokai, šiaip piešia max 10 min. ir nubėga. Manęs prašo vis nupiešti policijos mašiną, o pats tik nuspalvina juodai arba raudonai. Pavyko ir iš delniukų šį tą konkretaus nupiešti, tai štai vištos arba viščiukai.

Kad Žemei būtų geriau

2011-03-20T10:53:00.005+02:00

Dar daugiau paveikslėlių apie pagalbą Žemei kasdien, kuriuos galima spalvinti vaikams.

Oj tie "Darbėnai"

2011-03-19T16:57:00.007+02:00

Nojui kaip tik ruošiausi pirkti knygutę Richard Scarry "Ką žmonės dirba visą dieną?" ir mums pasisekė, nes kaip tik ją vaikas gavo dovanų. Ji man patinka dėl esančių puikiai iliustruotų personažų ir nuoseklių istorijų apie skirtingas profesijas ir šiaip gyvenimą. Knygos originalus leidimas 1968m., o mūsiškė išleista 2010 metais. Kodėl šis įrašas? Gi todėl, kad radau keletą paveikslėlių apie mamų darbus :) ir stereotipus. Mano pirmoji mintis - pas mus viskas priešingai. Skaitymą tęsiam...

Pavasarėjant arba žiema bėk

2011-03-13T18:13:00.004+02:00

Tikras tos žiemos ilgumas prasitęsė, nes Rytų Lietuvoje aukščiau nuo Vilniaus tikrai sniego daugiau nei pačiam mieste. Tačiau saulė vasarinė, o ant sniego tik "kepti" norisi. Ne veltui tie slidininkai iš kalnų grįžta kaip nuo Viduržemio jūros. Patyrėme savo kailiu saulutės karštumą klampodami per pažliugusią ŽIEMĄ. O jau taip norisi, kad ji IŠBĖGTŲ.

Pirštukų žaidimai

2011-03-07T20:27:00.005+02:00

NOJUS:Vajna Vejonė, šajka Petonė, vijkas motiejus, kiskis Baltamiejis, laputė Kotyna su visa seimyna - pašmujkšt į kajkkjyną...
Kas namejyje gyvena? A?
Meška ugnį kujena, viljaks majkas kapoja, lapė šiaukštus magoja, o biedis žiuji i galvą kaipo. Kas namejyje gyvena-MHH?
Du paukstiai tupėjo ant akmenio pilko tjajajaja ja bumm, kai vienas nuskjido tai kitas dej jiko tjajajaja ja bum. Kai kitas nuskjido pie sjaudziancio sjieko tjajajaja ja bum tai pijkas akmuo pasijiko be nieko tjajajaja ja bum.
Originalus galima rasti ČIA, dar įdomiau mokytis žiūrint video, kur rodomas kiekvienas veiksmas su pirštukais.

Vaikų diena

2011-03-06T21:30:00.002+02:00

Turėjo būti spektaklio diena, tačiau aš kaip reikiant nepažiūrėjau tikslios datos ir žinoma spektaklio diena buvo vakar. Tačiau susitarus su vaikais susitikti jau vis tiek reikia tai padaryti, juolab, kad Nora labiausiai norėjo į Kaziuką, tačiau Kaziukas gavos su rogėmis miške ir su Užgavėnių bulviniais blynais. Žinoma smagu!!! Pasiilgęs vaikų Nojus džiūgavo vis sukrykšdamas ar kaip kitaip parodydamas savo susižavėjimą. Tik Natui nesisekė su juo susitarti, nes DU metai - griovimas, o 5 - statymo amžius :).
Ir žinoma kaip gi kitaip grįžtam su naujais - senais žaidimais: žuvytėmis, keturiais ratais, dėlione. Nojus sako - DOVANA. Miela diena.

Laiko pokyčiai

2011-03-06T21:11:00.003+02:00

Savaitė baigėsi, nauja savaitė prasideda. Tiesiog ištirpsta laikas. O laikas su Nojumi visai valandomis beskaičiuojamas. Suprantu puikiai apie tas 7 minutes dėmesio, kurios tėvų skiriamos vaikams. Taip gaila rodos, kad to laiko sumažėjo, o dar neseniai jo buvo marios. Du priešingi poliai. Tad nenuostabu, kad Nojus irgi persiorientavo ir tapo močiutės vaiku, kaip aš sakau. Net užmiega pas močiutę ir pora naktų nemiegojo su mumis. Tai man dar gailiau rodos netekus tos minkštos šilumėlės... Keistokas jausmas kai metas persiorientuoti ir "persisukti" laike.

Kalbelės

2011-02-27T18:09:00.002+02:00

Suka Nojus vežimėlio ratą:
- Ratas sukasi, patinka ratui suktis (čia jam patinka sukti).

Ryte kelia
- Tėte, tėte kelkis, - ir ima stumti tėtį, kad atsikeltų.
- Mama kelkis, - irgi stumia.
- Nojus pakėlė tėėtę, Nojus pakėlė mamą jaują.

Arba prašo, kad jį pakelčiau:
- Nojus noji kelti mamą,
Pakeliu aš jį, o jis:
- Nojus pakėlė mamą.

Kad, vadinasi, atrodo

2011-02-20T17:12:00.004+02:00

Juokingai skamba man ta Nojaus kalbelė nors tu ką. Jau žmogus prisigaudęs tokių žodžių kaip - ajų gejti, šiūdas ir t.t., o tėtę vadina Minde. Čia pastaba tėveliams kalbėti taisyklinga lietuvių kalba, na bent jau nenaudoti keiksmažodžių. Tai su tuo KAD irgi eksperimentuoja - sako sakinį "saujė viečia", po to pauzė ir tada - "kad jauke jauta". Ir visur prikaišioja to KAD. Arba VADINASI. Varto knygutę, žiūri kur nupiešti paveikslėliai ir sako - "čia vadinasi kiaušiniai". ATJODO KAD - taip pat dažnai minimas. O visi sakiniai ir frazės iš mūsų pašnekesių - MINDE NEGADINK VAIKO - čia taip sako, kai jam tėtis vaizduoja liūtą iš filmuko "Bonifacijaus atostogos".

2 metai

2011-02-17T16:37:00.003+02:00

Galiu pasidžiaugti, kad pagaliau jie suėjo!!! Tiesą sakant reikėtų šiandien švęsti, bet mes vakar sulaukėm svečių su visu tortu, žvakutėmis ir žinoma dovana, tai šiandien rami diena. Tik vis tiek planuotą torčiuką padariau ir turbūt pakartotinai degsim žvakutes. Tas skaičius du visur dabar lydės - ir spalvinimo knygutėse ir batų eilėraštuke ir kūno dalyse. Reikia gi pagaliau išmokti pasakyti - Nojui DU METAI, kai kas nors paklaus :)

Eilėraštukai

2011-02-11T12:05:00.001+02:00

Vaikystės sodo eilėraštukas:

Nešk, vėjeli,
Pusnį švelnią, -
...Čiuoš kiškučiai
Į pakalnę.

Čiuoš kiškučiai
Į pakrūmę,
Ten, kur vilkas
Tyliai tupi.

- Bėki, vilke,
Tu iš kelio,
Kad netykotum
Kiškelio!

Reikia judesius dar sugalvoti, labai lengvai rimuojasi...

Kasdieniniai zbitkai

2011-02-10T14:09:00.003+02:00

Nojus jau turi savo nuolatinius "darbeliukus", kurie sukelia namiškių reakciją - dažniausiai nepasitenkinimą. Vaikas gauna dėmesio - jam patinka.
1. Kramtyti kreidutes arba plastiliną - pusė kreidelių jau sukramtytos, plastilinas irgi apdorotas;
2. Traukti užuolaidas - viena suplėšyta, kita nutraukta su karnizu :);
3. Numesti rūbus nuo kėdės, fotelio;
4. Išberti kukurūzus, sausus pusryčius ant grindų;
5. Kalti plaktuku veidrodį, televizorių arba durų stiklą.

Darbelis - drugelis

2011-02-10T12:17:00.004+02:00

Priemonės:
tualetinio popieriaus tūtelė;
pieštukas;
senas piešinys (mes panaudojom ant tapeto pieštą);
žirklės, klijai, lipni juostelė(iš abiejų pusių) pieštukui priklijuoti prie tūtelės;
lipnios plėvelės atraižos veido dalims (nebūtinai, galima nupiešti).
Eiga maždaug aiški: iškirpti sparnelius, juos priklijuoti prie tūtelės ir pieštuką iš vidinės pusės priklijuoti prie tūtelės.
Sparneliai kuo platesni tuo geriau ir iš lengvesnio popieriaus, nes tada paėmus už pieštuko galima judinti ir drugelis plevena.

Dvimečių lavinimui

2011-02-10T11:39:00.008+02:00

Radau kelias knygutes puikiai tinkančias turiningam laiko leidimui su vaiku. Dar pardavėja pridūrė - šiandien niekas nedirba išskyrus dvimečius (matyt knygelių nupirko daugiausiai).
Taigi ir išbandėm. Visų turinys panašus, užduotys taip pat - parodyti, pasakyti, nuspalvinti, priklijuoti, suskaičiuoti. Nojui dar sunku atskirti spalvas, tai kai reikia spalvinti - aš jam paduodu tą spalvą, kurios reikia ir pasakau, kad tai pvz. raudona. Žinoma dar su skaičiavimu irgi toli - vienas, du tys, ketuji, penki septuoni... ir nupiešti neišeina. Priklijuoti labiausiai patinka ir parodyti, kur kas yra.
Dar man patinka kai klausia - kaip kniaukia katytė? Nojaus atsakymas - kniaut, kniaut. Arba žirgas žvengia - žvenkt, žvenkt. O jei paklausiu kaip sako katytė tai dažniausiai atsako - miau :) ir t.t.

Greitai bus du

2011-02-06T16:53:00.002+02:00

Nojaus močiutė Janė klausė, kiek jam metų. Nojus visad atsako - vieniass...O močiutė jam primena - greitai bus du. Aš irgi prieš kelias dienas tą patį Nojukui sakiau - greitai tau bus du metai.
Tai Nojus paklaustas tetos - kiek tau metų? taip ir pasakė - vieniass, gjeitai bus diu.
Teta stebėjosi kaip jis taip tiksliai gali atsakyti. O pasirodo gali.NUOSTABU! :)

Išėjo į darbą

2011-02-06T16:45:00.002+02:00

Nauja pokalbių tema namuose. Nojus atsikelia rytais ir iš karto nubėga pas močiutę į kambarį. Taip jau įprato kas dieną. O mama išėjus į darbą (čia jam taip sako). Šian Nojukas per pietus sėdi pas mane ant kelių, o močiutė išeidinėja iš namų.
Nojus lepteli:
- Mamute isšėjo į dajbą...
Apie tėtį tą patį sako. Žodžiu visi išeina į darbą.

Vakaro gaidelė

2011-02-01T21:16:00.003+02:00

-Šia ne tėšio paktiukas...
-Čia ne plaktukas,
-Atidajyti dujuką, paktiuką ten dideją.
-Va žiūrėk ką tau turiu - tavo plaktukas!
-Ten negajima paktiuką daušti...
IR PASIPILA AŠAROS (nes didelis plaktukas jau stalčiuje).